Jei žandikaulyje nepakanka kaulo danties implantui stabiliai įsriegti, prieš implantaciją arba kartu su ja gali būti atliekamas kaulo priauginimas. Pacientams dažnai kyla klausimų, kaip vyksta kaulo priauginimas, kiek laiko gyja operuota vieta ir kokie simptomai gali rodyti komplikaciją.
Kaulo priauginimas, dar vadinamas kaulo augmentacija, yra chirurginė procedūra, kurios metu atkuriamas trūkstamas žandikaulio kaulo tūris. Tam gali būti naudojamas paties paciento kaulas, specialiai paruošta žmogaus ar gyvūninės kilmės medžiaga, sintetinis kaulo pakaitalas arba kelių medžiagų derinys.
Po kaulo priauginimo operacijos nedidelis maudimas, patinimas, tempimo pojūtis ar nežymus kraujavimas pirmomis dienomis gali būti įprasta gijimo dalis. Tačiau savijauta turėtų palaipsniui gerėti. Stiprėjantis skausmas, pūliavimas, karščiavimas, didėjantis patinimas ar prasiskyrusi žaizda gali rodyti kaulo priauginimo komplikacijas.
Kada prieš dantų implantaciją gali prireikti kaulo priauginimo?
Danties implantui reikalingas pakankamo aukščio ir pločio žandikaulio kaulas. Jei kaulas yra per siauras, per žemas arba jo forma neleidžia implantui suteikti tinkamo stabilumo, gydytojas gali rekomenduoti augmentaciją.
Kaulo gali sumažėti dėl ilgą laiką neatkurto prarasto danties, periodonto ligų, infekcijos, traumos, ankstesnių chirurginių procedūrų ar individualių anatominių savybių.
Prieš gydymą atliekama burnos apžiūra ir radiologiniai tyrimai. Dažnai reikalinga trimatė kompiuterinė tomografija, padedanti įvertinti kaulo aukštį, plotį ir santykį su nervais, sinusu bei kitomis anatominėmis struktūromis. Tik po ištyrimo galima nuspręsti, ar implantą galima sriegti iš karto, ar pirmiausia reikia atkurti kaulo tūrį.
Kokie kaulo priauginimo metodai gali būti taikomi?
Kaulo priauginimo metodas parenkamas pagal defekto vietą, dydį ir planuojamą implantaciją.
Alveolės išsaugojimas gali būti atliekamas iš karto po danties pašalinimo. Į likusią vietą įdedama kaulinė medžiaga, siekiant išsaugoti palankesnį žandikaulio kontūrą būsimai implantacijai.
Žandikaulio keteros priauginimas taikomas, kai kaulas yra per siauras ar per žemas. Priklausomai nuo situacijos, gali būti didinamas jo plotis, aukštis arba abu matmenys.
Sinuso dugno pakėlimas atliekamas galinėje viršutinio žandikaulio srityje, kai tarp žandikaulio keteros ir sinuso ertmės nepakanka kaulo implantui įsriegti.
Nedidelės apimties augmentacija kartais atliekama kartu su implantacija. Esant didesniam kaulo trūkumui, pirmiausia priauginamas kaulas, o implantas sriegiamas tik sugijus operuotai sričiai.
Kaip vyksta kaulo priauginimo operacija?
Kaulo priauginimas paprastai atliekamas taikant vietinę nejautrą, todėl procedūros metu pacientas neturėtų jausti aštraus skausmo. Galima jausti spaudimą, judesį ar vibraciją. Jei jaučiamas skausmas, apie tai svarbu iš karto pasakyti gydytojui, kad nejautra būtų papildyta.
Pirmiausia atveriamos dantenos ir pasiekiama vieta, kurioje trūksta kaulo. Ji paruošiama, o į defekto sritį įdedama pasirinkta kaulinė medžiaga. Kaulo pakaitalas dažnai veikia kaip pagrindas, į kurį gijimo metu palaipsniui įauga naujas paciento kaulas.
Priauginta vieta gali būti uždengiama specialia membrana. Ji atskiria kaulo regeneracijos sritį nuo greičiau augančių minkštųjų audinių ir padeda išlaikyti kaulinei medžiagai reikalingą erdvę. Prireikus transplantatas ar membrana stabilizuojami, o operacijos vieta užsiuvama.
Procedūros sudėtingumas priklauso nuo kaulo defekto dydžio. Nedidelės apimties priauginimas paprastai yra paprastesnis nei didelio horizontalaus ar vertikalaus defekto atkūrimas.
Naudojant paties paciento kaulą, gali reikėti papildomos vietos jam paimti. Kitos kilmės kaulo pakaitalai leidžia sumažinti papildomos chirurginės vietos poreikį. Tinkamiausią medžiagą gydytojas parenka individualiai.
Kokia savijauta po kaulo priauginimo operacijos yra normali?
Po kaulo priauginimo operacijos audiniams reikia laiko gyti. Pirmomis dienomis operuota vieta gali mausti, būti jautri ar įsitempusi. Taip pat gali atsirasti patinimas, nedidelė kraujosruva, sunkesnis išsižiojimas ar diskomfortas kramtant.
Pirmomis valandomis galimas nežymus kraujavimas arba kraujo priemaiša seilėse. Patinimas nebūtinai būna didžiausias iš karto, tačiau vėliau jis turėtų pradėti mažėti.
Svarbiausias normalios gijimo eigos požymis – palaipsnis savijautos gerėjimas. Skausmas turėtų silpnėti, patinimas slūgti, o žaizdos kraštai išlikti uždari.
Minkštųjų audinių gijimas ir priauginto kaulo integracija nėra tas pats. Dantenos gali nurimti per kelias savaites, tačiau naujo kaulo formavimasis ir kaulinės medžiagos integracija trunka kelis mėnesius. Todėl net ir nebejaučiant skausmo negalima spręsti, kad sritis jau pasiruošusi implantacijai.
Kada galima sriegti implantą, gydytojas nustato pagal klinikinę apžiūrą ir, jei reikia, radiologinius tyrimus.
Kaip prižiūrėti operuotą vietą?
Po procedūros svarbiausia laikytis gydytojo rekomendacijų. Dažniausiai patariama:
- pirmąją parą intensyviai neskalauti burnos ir nespjaudyti;
- neliesti žaizdos pirštais, liežuviu ar kitais daiktais;
- rinktis minkštą, nekarštą maistą;
- kramtyti kita burnos puse;
- vengti intensyvaus fizinio krūvio;
- nerūkyti ir nevartoti alkoholio;
- paskirtus vaistus vartoti tiksliai taip, kaip nurodyta;
- nepraleisti kontrolinių vizitų.
Dantis reikia valyti reguliariai, tačiau operuotą vietą pirmomis dienomis būtina saugoti nuo tiesioginio dirginimo. Jei paskirtas specialus skalavimo skystis ar kita priemonė, ją reikėtų naudoti pagal gydytojo nurodymus.
Kokios yra dažniausios kaulo priauginimo komplikacijos?
Kaulo priauginimo komplikacijos nėra įprasta gijimo dalis, tačiau jų gali pasitaikyti po bet kurios chirurginės procedūros. Rizika priklauso nuo defekto dydžio, pasirinkto metodo, minkštųjų audinių būklės, burnos higienos, bendros sveikatos ir pooperacinių rekomendacijų laikymosi.
Viena galimų komplikacijų – infekcija. Ji gali pasireikšti stiprėjančiu skausmu, didėjančiu patinimu, paraudimu, pūliavimu, blogu kvapu, nemaloniu skoniu burnoje ar karščiavimu. Infekcija gali sutrikdyti žaizdos gijimą ir priaugintos medžiagos integraciją.
Kita svarbi komplikacija – žaizdos kraštų prasiskyrimas ir membranos ar kaulinės medžiagos atsidengimas. Membranos ekspozicija gali sudaryti sąlygas bakterijoms patekti į operuotą sritį ir sumažinti pasiektą kaulo prieaugį.
Kartais per prasiskyrusią žaizdą gali pasišalinti pavienių kaulinės medžiagos dalelių. Tai nebūtinai reiškia, kad visa procedūra buvo nesėkminga, tačiau apie tokią situaciją reikia pranešti gydytojui. Žaizdos negalima spausti, krapštyti ar savarankiškai šalinti matomų medžiagų.
Galimos ir kitos problemos:
- užsitęsęs ar gausus kraujavimas;
- stiprus, nemažėjantis skausmas;
- hematoma;
- laikini arba užsitęsę jutimo pokyčiai;
- dalinis kaulinės medžiagos praradimas;
- mažesnis nei planuota kaulo prieaugis;
- poreikis koreguoti ar pakartoti procedūrą.
Komplikacija ne visada reiškia, kad visas gydymas nepavyko. Anksti pastebėjus problemą gydytojas gali parinkti tinkamą priežiūrą ir koreguoti tolesnį gydymo planą.
Komplikacijų riziką gali didinti rūkymas, nepakankama burnos higiena, nekontroliuojamos gijimą veikiančios ligos, operuotos vietos traumavimas, per ankstyva mechaninė apkrova ir kontrolinių vizitų praleidimas.
Kada po kaulo priauginimo būtina kreiptis į gydytoją?
Nedidelis maudimas ar patinimas pirmomis dienomis gali būti normalūs, jei savijauta palaipsniui gerėja. Jei simptomai stiprėja arba atsiranda naujų požymių, reikėtų susisiekti su operavusiu gydytoju.
Nedelskite kreiptis, jei:
- skausmas tampa stiprus, pulsuojantis ar didėja;
- patinimas po kelių dienų nemažėja arba plinta;
- atsiranda pūlių, blogas kvapas ar nemalonus skonis;
- pakyla temperatūra ar blogėja bendra savijauta;
- kraujavimas nesustoja;
- prasiskiria žaizdos kraštai;
- matoma membrana ar pasišalina daugiau kaulinės medžiagos;
- atsiranda arba stiprėja nejautra.
Jei patinimas greitai didėja, pasunkėja rijimas ar kvėpavimas, reikalinga skubi medicininė pagalba. Savarankiškai vartoti antibiotikų, atverti žaizdos ar bandyti pašalinti membraną negalima.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar skauda, kai atliekamas kaulo priauginimas?
Procedūra paprastai atliekama taikant vietinę nejautrą, todėl aštraus skausmo pacientas neturėtų jausti. Pasibaigus nejautros poveikiui gali atsirasti maudimas, jautrumas ir patinimas.
Kiek laiko gyja kaulas po priauginimo?
Minkštieji audiniai gali nurimti per kelias savaites, tačiau priaugintos srities integracija trunka kelis mėnesius. Tiksli gijimo trukmė priklauso nuo procedūros apimties, naudotos medžiagos ir individualios gijimo eigos.
Ar patinimas po kaulo priauginimo yra normalus?
Nedidelis ar vidutinis patinimas pirmomis dienomis gali būti normalus. Jei jis ryškėja arba atsiranda karščiavimas, pūliavimas ir stiprus skausmas, reikia kreiptis į gydytoją.
Ar kaulo priauginimas gali nepavykti?
Kai kuriais atvejais kaulinė medžiaga gali nevisiškai integruotis arba gali susiformuoti mažiau kaulo, nei planuota. Tam įtakos gali turėti infekcija, žaizdos prasiskyrimas, rūkymas ir kiti gijimą veikiantys veiksniai.
